Asociacijos įgyvendinami ir įgyvendinti projektai

Projektas „Rytinės Baltijos jūros baseino stintų populiacijų tyrimas“

Pradėtas įgyvendinti projektas „Rytinės Baltijos jūros baseino stintų populiacijų tyrimas“. Projektą Nr.11MZ-23-09-K-002-PR001 įgyvendina asociacija „Vidmarės“ kartu su projekto partneriais dr. Arvydu Švagždžiu ir dr. Jelena Aleksejeva.

Projekto tikslas: atlikti susistemintus rytinės Baltijos jūros baseino stintų populiacijų tyrimus, pagal surinktus duomenis ir išanalizavus atskirų populiacijų biologinius rodiklius. Projektu siekiama stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą.

Projektu sprendžiamos problemos: Nuo 2018 m. pastebima aiški bendrų stintų sugavimų mažėjimo tendencija visuose Lietuvos telkiniuose. Baltijos jūros priekrantėje 2018 m. sugauta 630 t žuvų, o 2020 m. 38 % mažiau, tik 389 t. Bendrų laimikių kaita vyksta dėl įvairių priežasčių, bet didžiausią įtaką laimikių dydžiui turėjo 4 pagrindinių žuvų rūšių: menkių, stintų, strimelių ir grundalų, sugavimai. Jei menkių žvejyba yra sustabdyta, siekiant atstatyti rytinės Baltijos jūros menkių išteklius, tai kitų pagrindinių žuvų laimikių kreivės skiriasi. Per pastaruosius ketverius metus stebimas grundalų sugavimų kritimas nuo 224 t 2017 m. iki 114 t 2020 m., tai yra dvigubai. Stabilūs pastaruosius trejus metus išliko strimelių laimikiai, įvairavo 100 t ribose, tačiau nuo 2024 m. bendras strimelių sugavimų limitas Lietuvai turėtų sumažėti trečdaliu. Stintų sugavimai nuo 2017 m. iki 2019 m. augo daugiau nei pusantro karto, nuo 112 iki 173 t, bet nuo 2020 m. vėl nukrito ir pastaraisiais metais nesiekė 100 t.

Kuršių mariose versliniai žuvų laimikiai įvairavo 755 – 1278 t ribose, vidutiniškai prilygo 1005 t, tačiau pagal atskiras žuvų rūšis santykinai itin kito stintų laimikiai, nuo 129 t 2020 m. iki 14 t 2021 m. Nemuno žemupyje, kuris dar prieš dešimtmetį buvo pagrindinė stintų žvejybos vieta, sugavimai įvairavo 100 – 300 t ribose, nuo 2021 m. stintų žvejyba čia praktiškai nevyksta, sugavimai siekia vos 0,2-4 t.

Jei Lietuvos vandenyse migruojančios stintos būtų vertinamos kaip atskira Nemuno baseino populiacija, atsižvelgiant į jų verslinių laimikių sugavimų dinamiką, galima išvada kad ši populiacija atsidūrė ties depresinių išteklių riba. Tokiu atveju remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargos principu, būtina imtis priemonių, skirtų saugoti ir apsaugoti gyvuosius vandens išteklius, numatyti tausojantį jų naudojimą ir sumažinti žvejybos poveikį. Iš kitos pusės, jei stintų populiacija visame (tam tikroje dalyje) Baltijos jūros baseine vientisa, o jų nerštinė migracija į Nemuno baseiną siejasi su klimato kaita ir antropogeniniais veiksniais, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/56/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, Lietuva kaip valstybė neturėtų imtis konkrečių priemonių, jei nėra rimto pavojaus bendrai šiai žuvų populiacijai atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą. Tokiu atveju visi ateityje stintų atžvilgiu priimti žvejybos reguliavimo ir aplinkosauginiai veiksmai turėtų būti tinkamai pagrindžiami tyrimais kurie remiasi viso (tam tikros dalies) Baltijos jūros regiono, o ne atskiros šalies moksliniais duomenimis ir tyrimais. Projekto idėja yra kiek galima plačiau surinkti biologinę medžiagą iš Baltijos jūros rytinės dalies stintų žūklaviečių. Tik vienu metu surinkus mėginius iš atskirų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos žvejybos regionų, juos apdorojus pagal vieningą metodiką, po to nustačius atskirų vienetų stintų matmeninę ir amžinę struktūrą, tai leistų atlikti duomenų analizę ir juos susisteminti. Stintų mėginiai būtų renkami jų priešnerštiniu laikotarpiu pagrindinėse Baltijos jūros žvejybos vietose. Siekiant išvengti arba sumažinti paklaidas vertinant populiacijų mėginius jie bus renkami du žvejybos sezonus iš priešnerštinių stintų koncentracijų vietų. Surinktų duomenų pagrindu bus pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Projektu siekiama, kad stintų žvejybos teisinis reguliavimas būtų pagrįstas visapusiškais mokslinių tyrimų metu surinktais duomenimis, kad žvejai verslininkai galėtų prognozuoti savo stintų sugavimus ir pajamas. Projektas prisidės prie Baltijos jūros ekosistemos biologinės įvairovės apsaugos.

Projekto įgyvendinimui skirta 55 219,45 Eur 2021‒2027 metų Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (38 653,62 Eur) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

ĮGYVENDINTI PROJEKTAI

Neringos žuvininkystės regiono plėtros strategijos parengimas

Projektas  "Kuršių marių produktyvumo didinimas ir rekreacinės bei verslinės žvejybos galimybių plėtra naudojant dirbtinius rifus" 
Stendas VP

Paramos sutartis Nr. 28MŽ-KL-19-1-01063-PR001

Asociacija „Vidmarės“ kartu su partneriu mokslininku dr.Arvydu Švagždžiu įdyvendino projektą „Kuršių marių produktyvumo didinimas ir rekreacinės bei verslinės žvejybos galimybių plėtra naudojant dirbtinius rifus“ projektas Nr.28MŽ-KL-19-1-01063-PR001. Projektas įgyvendintas ir finansuotas iš EJRŽF ir LR valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“. Projektas skirtas rekreacinės žvejybos Kuršių mariose patrauklumo plėtrai ir verslinės žvejybos efektyvumo didinimui, tuo pačiu didinant natūralų Kuršių marių produktyvumą, bioįvairovę, žuvų išteklius, mitybos bazę bei nerštaviečių plotą. 

 Video filmukas Kuršių marių rifai   https://youtu.be/US7WJS_8tEY