Įgyvendinus Neringos ŽVVG 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją, bus sudarytos sąlygos tvarios mėlynosios ekonomikos vystymuisi Neringos savivaldybėje ir skatinamas žvejybos bendruomenės gyvybingumas bei plėtra. Tvarus ekonomikos vystymasis neatsiejamas ir nuo žiedinės ekonomikos principų, kurie gali būti taikomi tiek žuvininkystės, tiek pakrantės turizmo srityse. Žiedinės ekonomikos pagrindinis tikslas – palaipsniui keisti tradicinį linijinės ekonomikos modelį, kurio principas „imti – gaminti – vartoti – išmesti“ vis dažniau lemia perteklinį gamtos išteklių naudojimą, didėjantį atliekų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai. Žiedinė ekonomika siekia išlaikyti produktus, medžiagas ir išteklius kuo ilgiau naudojamus ekonominėje apyvartoje, mažinti atliekų susidarymą ir kuo efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų stiklinį butelį yra tikslingiau išplauti ir panaudoti pakartotinai, nei sunaudoti naujus išteklius naujam buteliui pagaminti.
Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti sistema, kurioje siekiama mažinti išteklių ir atliekų sąnaudas, emisijas bei energijos nuostolius, tinkamai valdant medžiagų ir energijos srautus bei kuo ilgiau išlaikant produktų ir medžiagų vertę. Žiedinės ekonomikos koncepcija apima visą produkto ar paslaugos gyvavimo ciklą – nuo žaliavų ir gamybos iki vartojimo, pakartotinio naudojimo, remonto, atnaujinimo, perdirbimo ir atliekų tvarkymo. Jos principą galima apibūdinti kaip ciklišką „imti – gaminti – naudoti – pakartotinai naudoti – perdirbti“ procesą. Žuvininkystės sektoriuje žiedinės ekonomikos principų taikymas gali būti susijęs su žvejybos išteklių tausojimu, šalutinių produktų panaudojimu, žvejybos įrangos ilgaamžiškumu, atliekų mažinimu. Ypatingas dėmesys gali būti skiriamas tam, kad žvejybos metu susidarančios medžiagos ir produktai, kurie anksčiau būdavo laikomi atliekomis, būtų kuo daugiau panaudojami pakartotinai arba perdirbami. Pavyzdžiui, žuvų perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos gali būti panaudojamos maisto, pašarų, trąšų, kosmetikos ar kitų produktų gamyboje, kai tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat svarbu mažinti žvejybos veikloje naudojamų tinklų, lynų, plastikinių dėžių, pakuočių ir kitų medžiagų patekimą į aplinką, užtikrinti jų surinkimą, remontą, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą.
Žiedinės ekonomikos principai gali būti taikomi ir žvejybos infrastruktūrai bei įrangai – pasirenkant ilgaamžes, taisomas ir pakartotinai naudojamas priemones, remontuojant įrangą vietoje jos keitimo nauja, taip pat racionaliai naudojant energiją ir vandenį. Tokie sprendimai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir gali padėti žvejybos verslams efektyviau naudoti turimus išteklius bei mažinti veiklos sąnaudas.
Žiedinės ekonomikos principai yra aktualūs ir pakrantės turizmo sektoriui, kuriame dėl didelių lankytojų srautų gali susidaryti reikšmingas maisto, pakuočių ir kitų atliekų kiekis, intensyviai naudojami vandens ir energijos ištekliai. Todėl turizmo paslaugų teikėjai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos diegdami sprendimus, kurie mažina išteklių vartojimą ir skatina pakartotinį jų naudojimą. Pakrantės turizmo srityje žiedinės ekonomikos principai gali būti įgyvendinami mažinant vienkartinių gaminių naudojimą, taikant daugkartines pakuotes ir indus, rūšiuojant bei perdirbant atliekas, mažinant maisto švaistymą, taupant vandenį ir energiją ir pan. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai taip pat gali rinktis ilgaamžes, pataisomas ir pakartotinai naudojamas priemones, vietos žaliavas bei produktus, taip mažindami transportavimo ir tiekimo grandinės poveikį aplinkai.
Svarbi kryptis – turizmo ir vietos žuvininkystės sąveika. Vietos žvejų sugautų žuvų ir kitų vietos produktų naudojimas turizmo paslaugose, gastronomijoje, edukacijose ar tiesioginiame pardavime gali padėti išlaikyti ekonominę vertę vietos teritorijoje. Turistams gali būti siūlomos edukacinės veiklos, supažindinančios su tradicine žvejyba, atsakingu žuvies vartojimu, vietos išteklių tausojimu ir žiedinės ekonomikos principais.
Taip pat gali būti plėtojamos dalijimosi, pakartotinio naudojimo ir taisymo paslaugos, pavyzdžiui, daugkartinio inventoriaus naudojimas turistinėms veikloms, įrangos nuoma vietoje jos įsigijimo, dviračių ir kito turizmo inventoriaus remontas bei atnaujinimas. Tokie sprendimai leidžia mažinti naujų produktų poreikį ir kartu kuria naujas paslaugas bei ekonomines galimybes vietos verslui.
Neringos, kaip Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės teritorijos, kontekste žiedinės ekonomikos principų taikymas ypač svarbus siekiant suderinti ekonominę veiklą, turizmo plėtrą, vietos bendruomenės interesus ir gamtos išteklių apsaugą. Žiedinės ekonomikos sprendimai gali padėti ne tik mažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, bet ir kurti naujus verslo modelius, didinti vietos produktų bei paslaugų vertę, skatinti inovacijas ir stiprinti vietos ekonomikos atsparumą. Todėl planuojant ir įgyvendinant vietos projektus svarbu įvertinti, ar numatomos veiklos gali būti vykdomos vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais – mažinant išteklių vartojimą, ilginant produktų naudojimo laiką, pakartotinai naudojant medžiagas, perdirbant atliekas ir kuo ilgiau išlaikant jų ekonominę vertę. Tokiu būdu žiedinė ekonomika tampa ne tik aplinkosaugos priemone, bet ir galimybe kurti tvaresnį, konkurencingesnį bei vietos ištekliais paremtą verslą Neringoje.
