Patirties mainai Neringoje: dalijimasis žuvininkystės vietos veiklos strategijų įgyvendinimo patirtimi
2026 m. rugsėjo 21–22 d. Neringoje lankysis Ignalinos rajono vietos veiklos grupės atstovai. Vizito metu numatytas susitikimas su asociacijos „Vidmarės“ atstovais, kurio pagrindinis tikslas – pasidalyti patirtimi įgyvendinant žuvininkystės vietos veiklos strategijas, aptarti projektų rengimo bei įgyvendinimo iššūkius ir gerąją praktiką. Rugsėjo 22 d. 10.00 val. (registracija el. paštu vidmares@gmail.com) organizuojamo susitikimo metu Ignalinos rajono vietos veiklos grupės ir asociacijos „Vidmarės“ atstovai pristatys savo vykdytas veiklas, įgyvendintus projektus bei pasidalins praktinėmis įžvalgomis, sukauptomis įgyvendinant žuvininkystės vietos veiklos strategijas.
Tokie patirties mainai yra svarbūs siekiant stiprinti vietos veiklos grupių gebėjimus rengti ir įgyvendinti projektus, efektyviai planuoti veiklas bei ieškoti sprendimų, kurie prisidėtų prie vietos bendruomenių ir žuvininkystės sektoriaus plėtros. Ignalinos rajono ir Neringos atstovus sieja bendras siekis stiprinti vietos iniciatyvas, skatinti bendruomenių įsitraukimą ir kurti palankesnes sąlygas vietos projektams įgyvendinti. Todėl susitikimas taps ne tik galimybe pasidalyti sukaupta patirtimi, bet ir užmegzti naujus ryšius, aptarti ateities iniciatyvas.
Tikimasi, kad šis patirties mainų vizitas suteiks dalyviams naujų impulsų ir paskatins tolesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų Lietuvos regionų vietos veiklos grupių. Susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama praktiniams projektų rengimo ir įgyvendinimo aspektams – nuo idėjos išgryninimo ir tinkamų veiklų pasirinkimo iki projekto įgyvendinimo, rezultatų siekimo bei galimų iššūkių sprendimo. Tikimasi, kad tiesioginis dalijimasis patirtimi leis dalyviams pasisemti naujų idėjų ir pritaikyti pasiteisinusius sprendimus savo veikloje.
Kviečiame peržiūrėti mokomuosius filmukus
Visus planuojančius teikti vietos projekto įgyvendinimo planus kviečiame peržiūrėti parengtus mokomuosius filmukus. juose pateikiama aktuali ir praktiškai pritaikoma informacija, padėsianti geriau suprasti pagrindinius vietos projektų rengimo ir teikimo reikalvimus tei tinkamai pasirengti paraiškos teikimui. Mokomuosiuose filmukuose išsamiai pristatomi reikalavimai taikomi pareiškėjui, kuriuos būtina įvertinti prieš rengiant vietos projektą. Taip pat teikiama inforamcija apie vietos projekto įgyvendinimo plano rengimą ir pateikimą - kokie dokumentai turi būti pateikti, į kokius aspektus svarbu atkreipti dėmesį pildant įgyvendinimo planą. Atskiras filmukas yra skirtas vietos projekto išlaidom ir investicijoms. Jame paaiškinama, kokios išlaidos gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, kokie reikalavimai yra taikomi projekto investicijomis, kurios turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir susijusios su projekto tikslais bei numatomais rezultatais.
Skirkite laiko pasiruošimui - peržiūrėkite mokomuosius filmukus ir sužinokite svarbiausią informaciją, reikalingą tinkamai parengti ir pateikti vietos projekto įgyvendinimo planą.
Mokymai Nr.1. Vietos plėtros strategijos tikslai - (nuoroda)
Mokymai Nr.2 Reikalavimai taikomi vietos projekto pareiškėjams ir projekto įgyvendinimo planui - (nuoroda)
Mokymai Nr.3 Reikalavimai taikomi vietos projekto išlaidoms ir investicijoms - (nuoroda)
Vietos plėtros strategijos tikslai
Pakrančių bendruomenės, kuriose žvejyba atlieka svarbų vaidmenį, formuoja unikalų kultūrinį paveldą. Šios bendruomenės susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau stiprinant jų gyvybingumą ir socialinę įtrauktį, galima užtikrinti tvarią ateitį šiose teritorijose. Pakrančių kultūrą ir tradicijas kuria jų bendruomenės, kurioms žvejyba yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Įgyvendinant vietos plėtros strategiją yra siekiama užtikrinti tinkamą vietos išteklių panaudojimą, skatinti vietos interesų grupių bendradarbiavimą ir veikimą, kartu užtikrinant integruotą ŽVVG teritorijos plėtrą atskleidžiant Neringos išskirtinumą bei kuriant didesnę pridėtinę vertę.
Neringos ŽVVG 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje yra numatyti konkretūs tikslai ir prioritetai, kurių įgyvendinimui numatytas vietos projektų finansavimas. Pareiškėjams svarbu suprasti, kokių pokyčių siekiama įgyvendinant strategiją ir kaip planuojamas vietos projektas prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo. Supratimas apie vietos plėtros strategijos tikslus yra svarbus pareiškėjams siekiant tinkamai įvertinti savo projekto atitiktį strategijos prioritetams, pagrįsti projekto poreikį ir planuojamų veiklų naudą vietos gyventojams, bendruomenei bei teritorijos ekonominei ir socialinei plėtrai.
Kviečiame peržiūrėti filmuką ir susipažinti su Vietos plėtros strategijos tikslais ir prioritetais.
Mokymai Nr.1. Vietos plėtros strategijos tikslai - (nuoroda)
Stebėsenos rodiklių skaičiavimas ir taikymas
Stebėsenos rodikliai yra svarbi vietos projekto dalis, nes jie leidžia įvertinti konkrečius projekto įgyvendinimo rezultatus, pasiektą pažangą ir projekto indėlį į vietos plėtros strategijos tikslų bei uždavinių įgyvendinimą. Todėl rengiant vietos projekto įgyvendinimo planą svarbu tinkamai pasirinkti projektui taikomus rodiklius ir realiai įvertinti jų planuojamas reikšmes.
Visus pareiškėjus, planuojančius teikti vietos projekto įgyvendinimo planus, kviečiame susipažinti su Stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašu bei Stebėsenos rodiklių taikymo rekomendacijomis. Šie dokumentai padės geriau suprasti stebėsenos rodiklių paskirtį, jų taikymo principus, apskaičiavimo tvarką ir reikalavimus, taikomus planuojant bei vertinant vietos projektų rezultatus.
Stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše ir Stebėsenos rodiklių taikymo rekomendacijose nurodyti rodiklių apibrėžimai, jų apskaičiavimo principai, taikymo sąlygos bei kita informacija, reikalingą tinkamam rodiklių pasirinkimui ir jų reikšmių nustatymui bei praktiški pavyzdžiai, kaip rodikliai turėtų būti taikomi rengiant ir įgyvendinant vietos projektus.
Pareiškėjams svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinkti stebėsenos rodikliai turi būti realistiški, išmatuojami, pagrįsti ir tiesiogiai susiję su projekto veiklomis bei numatomais rezultatais. Planuojamos rodiklių reikšmės turėtų būti nustatomos įvertinus projekto apimtį, numatomas investicijas, planuojamas veiklas ir jų poveikį. Taip pat būtina iš anksto įvertinti, kaip bus pagrindžiamas rodiklių pasiekimas ir kokie dokumentai ar duomenys galės patvirtinti faktines rodiklių reikšmes.
Stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas
Stebėsenos rodiklių taikymo rekomendacijos
Projektų inovatyvumo vertinimo metodika
Visus pareiškėjus, planuojančius teikti vietos projekto įgyvendinimo planus, kviečiame susipažinti su Projektų inovatyvumo vertinimo metodika reglamentuojančia inovatyvumo vertinimo principus bei taikymą. Projektų inovatyvumo vertinimo metodika padės geriau suprasti, kas laikoma inovatyviu projektu, kokie inovatyvumo požymiai vertinami ir kaip pagrįsti projekto inovatyvumą. Inovatyvumas gali būti siejamas ne tik su naujų technologijų ar įrangos diegimu, bet ir su naujais produktais, paslaugomis, veiklos organizavimo būdais, procesais ar kitais sprendimais, kurie sukuria pridėtinę vertę vietos teritorijai.
Rengiant vietos projekto įgyvendinimo planą svarbu aiškiai nurodyti, kuo projektas yra naujas ar pažangus, kokią problemą jis padeda spręsti, kokią naudą sukuria ir kuo siūlomas sprendimas skiriasi nuo jau taikomų sprendimų. Inovatyvumo pagrindimas turi būti konkretus, aiškus ir susietas su projekto veiklomis bei numatomais rezultatais.
Projektų inovatyvumo vertinimo metodika
FAMENET gerosios praktikos pavyzdžiai
Rengiant vietos projekto įgyvendinimo planą rekomenduojame susipažinti su FAMENET gerosios praktikos pavyzdžiais. FAMENET – Europos Sąjungos tinklas, teikiantis paramą įgyvendinant Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) bei ankstesnio Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EMFF) priemones. Viena iš FAMENET veiklos krypčių – rinkti ir viešinti sėkmingų projektų pavyzdžius, kurie gali būti naudingi vietos veiklos grupėms, pareiškėjams ir kitiems vietos plėtros dalyviams. FAMENET gerosios praktikos pavyzdžiai apima įvairias žuvininkystės, akvakultūros, mėlynosios ekonomikos, vietos bendruomenių stiprinimo, inovacijų, tvarumo ir ekonominės veiklos įvairinimo iniciatyvas. Šie projektai parodo, kaip skirtingose Europos teritorijose sprendžiamos vietos problemos, stiprinamas žuvininkystės sektorius, kuriamos naujos darbo vietos, didinama vietos produktų vertė ir ieškoma naujų verslo bei bendruomeninės veiklos formų.
FAMENET gerosios praktikos taip pat apima naujausius sprendimus, susijusius su tvaria žvejyba, inovacijomis ir žvejybos veiklos pritaikymu aplinkosaugos tikslams. Pavyzdžiui, Švedijoje išbandoma šviesa pagrįsta krevečių žvejybos technologija, o kitose iniciatyvose ieškoma būdų didinti vietos žuvininkystės produktų vertę, stiprinti jaunųjų žvejų galimybes ir skatinti tvaresnį jūros išteklių naudojimą.
Neringos ŽVVG pareiškėjams šie pavyzdžiai gali būti naudingi kaip įkvėpimo ir idėjų šaltinis. Tai galimybė pamatyti, kaip kitose Europos teritorijose panašios problemos sprendžiamos pasitelkiant inovacijas, bendradarbiavimą, vietos išteklius ir bendruomenės potencialą. Gerosios praktikos pavyzdžiai gali paskatinti ieškoti sprendimų, kurie vienu metu prisidėtų prie žuvininkystės sektoriaus stiprinimo, vietos produktų pridėtinės vertės didinimo, žiedinės ir mėlynosios ekonomikos vystymo, turizmo paslaugų įvairinimo, inovacijų diegimo bei vietos bendruomenės įsitraukimo. Todėl kviečiame pareiškėjus prieš rengiant vietos projekto įgyvendinimo planą peržiūrėti FAMENET skelbiamus gerosios praktikos pavyzdžius ir įvertinti, kokius sėkmingus sprendimus, veiklos modelius ar inovatyvias idėjas būtų galima pritaikyti savo projekte ir Neringos teritorijoje.
FAMENET - (nuoroda) FAMENET - (nuoroda)
Žiedinė ekonomika žuvininkystės ir pakrantės turizmo srityse
Įgyvendinus Neringos ŽVVG 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją, bus sudarytos sąlygos tvarios mėlynosios ekonomikos vystymuisi Neringos savivaldybėje ir skatinamas žvejybos bendruomenės gyvybingumas bei plėtra. Tvarus ekonomikos vystymasis neatsiejamas ir nuo žiedinės ekonomikos principų, kurie gali būti taikomi tiek žuvininkystės, tiek pakrantės turizmo srityse. Žiedinės ekonomikos pagrindinis tikslas – palaipsniui keisti tradicinį linijinės ekonomikos modelį, kurio principas „imti – gaminti – vartoti – išmesti“ vis dažniau lemia perteklinį gamtos išteklių naudojimą, didėjantį atliekų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai. Žiedinė ekonomika siekia išlaikyti produktus, medžiagas ir išteklius kuo ilgiau naudojamus ekonominėje apyvartoje, mažinti atliekų susidarymą ir kuo efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų stiklinį butelį yra tikslingiau išplauti ir panaudoti pakartotinai, nei sunaudoti naujus išteklius naujam buteliui pagaminti.
Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti sistema, kurioje siekiama mažinti išteklių ir atliekų sąnaudas, emisijas bei energijos nuostolius, tinkamai valdant medžiagų ir energijos srautus bei kuo ilgiau išlaikant produktų ir medžiagų vertę. Žiedinės ekonomikos koncepcija apima visą produkto ar paslaugos gyvavimo ciklą – nuo žaliavų ir gamybos iki vartojimo, pakartotinio naudojimo, remonto, atnaujinimo, perdirbimo ir atliekų tvarkymo. Jos principą galima apibūdinti kaip ciklišką „imti – gaminti – naudoti – pakartotinai naudoti – perdirbti“ procesą. Žuvininkystės sektoriuje žiedinės ekonomikos principų taikymas gali būti susijęs su žvejybos išteklių tausojimu, šalutinių produktų panaudojimu, žvejybos įrangos ilgaamžiškumu, atliekų mažinimu. Ypatingas dėmesys gali būti skiriamas tam, kad žvejybos metu susidarančios medžiagos ir produktai, kurie anksčiau būdavo laikomi atliekomis, būtų kuo daugiau panaudojami pakartotinai arba perdirbami. Pavyzdžiui, žuvų perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos gali būti panaudojamos maisto, pašarų, trąšų, kosmetikos ar kitų produktų gamyboje, kai tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat svarbu mažinti žvejybos veikloje naudojamų tinklų, lynų, plastikinių dėžių, pakuočių ir kitų medžiagų patekimą į aplinką, užtikrinti jų surinkimą, remontą, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą.
Žiedinės ekonomikos principai gali būti taikomi ir žvejybos infrastruktūrai bei įrangai – pasirenkant ilgaamžes, taisomas ir pakartotinai naudojamas priemones, remontuojant įrangą vietoje jos keitimo nauja, taip pat racionaliai naudojant energiją ir vandenį. Tokie sprendimai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir gali padėti žvejybos verslams efektyviau naudoti turimus išteklius bei mažinti veiklos sąnaudas.
Žiedinės ekonomikos principai yra aktualūs ir pakrantės turizmo sektoriui, kuriame dėl didelių lankytojų srautų gali susidaryti reikšmingas maisto, pakuočių ir kitų atliekų kiekis, intensyviai naudojami vandens ir energijos ištekliai. Todėl turizmo paslaugų teikėjai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos diegdami sprendimus, kurie mažina išteklių vartojimą ir skatina pakartotinį jų naudojimą. Pakrantės turizmo srityje žiedinės ekonomikos principai gali būti įgyvendinami mažinant vienkartinių gaminių naudojimą, taikant daugkartines pakuotes ir indus, rūšiuojant bei perdirbant atliekas, mažinant maisto švaistymą, taupant vandenį ir energiją ir pan. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai taip pat gali rinktis ilgaamžes, pataisomas ir pakartotinai naudojamas priemones, vietos žaliavas bei produktus, taip mažindami transportavimo ir tiekimo grandinės poveikį aplinkai.
Svarbi kryptis – turizmo ir vietos žuvininkystės sąveika. Vietos žvejų sugautų žuvų ir kitų vietos produktų naudojimas turizmo paslaugose, gastronomijoje, edukacijose ar tiesioginiame pardavime gali padėti išlaikyti ekonominę vertę vietos teritorijoje. Turistams gali būti siūlomos edukacinės veiklos, supažindinančios su tradicine žvejyba, atsakingu žuvies vartojimu, vietos išteklių tausojimu ir žiedinės ekonomikos principais.
Taip pat gali būti plėtojamos dalijimosi, pakartotinio naudojimo ir taisymo paslaugos, pavyzdžiui, daugkartinio inventoriaus naudojimas turistinėms veikloms, įrangos nuoma vietoje jos įsigijimo, dviračių ir kito turizmo inventoriaus remontas bei atnaujinimas. Tokie sprendimai leidžia mažinti naujų produktų poreikį ir kartu kuria naujas paslaugas bei ekonomines galimybes vietos verslui.
Neringos, kaip Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės teritorijos, kontekste žiedinės ekonomikos principų taikymas ypač svarbus siekiant suderinti ekonominę veiklą, turizmo plėtrą, vietos bendruomenės interesus ir gamtos išteklių apsaugą. Žiedinės ekonomikos sprendimai gali padėti ne tik mažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, bet ir kurti naujus verslo modelius, didinti vietos produktų bei paslaugų vertę, skatinti inovacijas ir stiprinti vietos ekonomikos atsparumą. Todėl planuojant ir įgyvendinant vietos projektus svarbu įvertinti, ar numatomos veiklos gali būti vykdomos vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais – mažinant išteklių vartojimą, ilginant produktų naudojimo laiką, pakartotinai naudojant medžiagas, perdirbant atliekas ir kuo ilgiau išlaikant jų ekonominę vertę. Tokiu būdu žiedinė ekonomika tampa ne tik aplinkosaugos priemone, bet ir galimybe kurti tvaresnį, konkurencingesnį bei vietos ištekliais paremtą verslą Neringoje.
Inovacijos ir bendradarbiavimas
Pernu (Estija) įvyko FAMENET CLLD seminaras „Inovacijos ir bendradarbiavimas“. Seminare dalyvavo žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių, Europos Komisijos ir regioninės plėtros organizacijų, ministerijų, savivaldybių, atstovai. CLLD seminare dalyvavo ir Neringos žuvininkystės veiklos grupės vadovė Rasa Stankutė. Seminaro darbo grupėse buvo pristatyti projektai iš Estijos, Airijos, Kroatijos, Ispanijos, Suomijos, Kipro, Lenkijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Viena įsimintiniausių seminaro dalių buvo pažintinis vizitas į Kihnu salą.
Tai nedidelė Baltijos jūros sala, garsėjanti unikalia kultūra ir stipria vietos bendruomene. Kihnu kultūrinė erdvė įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tradicijos čia yra kasdienio gyvenimo dalis.
Jūra Kihnu gyventojų gyvenime visuomet užėmė ypatingą vietą. Daugelį amžių pagrindiniai salos žmonių pragyvenimo šaltiniai buvo žvejyba, laivyba ir su jūra susiję amatai. Toks gyvenimo būdas ilgainiui suformavo išskirtinę salos kultūrą, kuri išliko iki šių dienų. Tradiciškai vyrai didžiąją laiko dalį praleisdavo jūroje, o moterims tekdavo rūpintis šeima, ūkiu, amatais bei perduoti papročius iš kartos į kartą. Šiandien Kihnu laikoma viena geriausiai autentišką Baltijos regiono pakrančių bendruomenės gyvenimo būdą išsaugojusių vietovių.
Su seminaro pranešimais galite usipažinti internetiniame puslapyje:
https://oceans-and-fisheries.ec.europa.eu/events/clld-seminar-innovation-and-cooperation-2026-06-02_en
Kviečiame teikti vietos projektų įgyvendinimo planus
Asociacija „Vidmarės“ įgyvendindama NERINGOS ŽVVG 2023-2029 M. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ paskelbė Kvietimą Nr.9 teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal VPS priemonę „Skatinti verslo, grįsto mėlynosios ekonomikos elementais kūrimąsi ir plėtrą“ Nr.BIVP-1. Kvietimas teikti vietos projektų įgyvendinimo planus galioja nuo 2026-05-05 iki 2026-06-15. Pagal Kvietimą teiktinų vietos projektų finansavimo sąlygų aprašus ir kvietimo dokumentų formas galima rasti VPS vykdytojos interneto tinklalapyje – https://vidmares.lt/kvietimai-vykstantys/. Bendraisiais ir techniniais PĮP pildymo klausimais konsultacijos teikiamos: telefonu 0 688 81141, užduodant klausimą el. būdu vidmares@gmail.com.
Mokymai Nr.1. Vietos plėtros strategijos tikslai - (nuoroda)
Mokymai Nr.2 Reikalavimai taikomi vietos projekto pareiškėjams ir projekto įgyvendinimo planui - (nuoroda)
Mokymai Nr.3 Reikalavimai taikomi vietos projekto išlaidoms ir investicijoms - (nuoroda)
CLL seminaras
2026 m. birželio 2-4 dienomis organizuojamas CLL seminaras "Inovacijos ir bendradarbiavimas". Seminaras vyks Estijoje Parnu mieste.
Neringos žuvininkystės vietos veiklos grupę seminare atstovaus VPS vadovė Rasa Stankutė.
Seminaro programa - (nuoroda)